Nuo seno keltis per jūrą siejosi su mistiniu veiksmu įveikiant senojo pasaulio ribas. Jūra – tai galimybė ir kliūtis. Dar ne taip seniai Baltijos jūra buvo barjeras, skiriantis Vakarus nuo Rytų. Rytinėje pakrantėje jūros išmesti daiktai su užsienietiškais užrašais jaudino vaizduotę apie didelių galimybių pasaulį Vakaruose. Šiandien keltis per Baltijos jūrą yra kiekvienam pasiekiamas modernaus gyvenimo teikiamas privalumas.
Fotografinio projekto nuotraukos – tai peizažai ir portretai. Nusprendžiau nepaisyti kelionių krypties nuoseklumo bei dokumentavimo: svarbiausia buvo perteikti subjektyvų patyrimą bei vidines nuotaikas ir būsenas.
Žiema, kai šviesos laikas yra trumpas, naktinis kelionių laikas sąlygoja nostalgišką nuotraukų atmosferą. Keltas skrodė juodą nakties erdvę, tiek, kiek siekė denio šviesa, galėjau matyti nedideles baltas bangų keteras. Juoda bedugnės skylė -- be pradžios ir pabaigos. Eilinį kartą sėdėdamas septinto denio bare ir žiūrėdamas į publiką bei šokančias merginas svarsčiau, kuriai keliaujančiųjų grupei galėčiau priklausyti. Vieni, kuriuos „priveikė“ Rytų krante, palikę namus ir šeimas keliasi į kitą krantą ieškodami Eldorado. Tai -- ne kultūriniai mainai, o paprasčiausia migracija. Kiti, iš Vakarų pusės, ieškantys pramogų už išpardavimo kainą, smagiai leidžia laiką. Tretiems tai natūralus darbo ritmas keturias dienas per savaitę gabenant krovinius. Keltai – jų susitikimo vieta. Istorijos, kurios pasakojamos naktinės jūros viduryje yra tikresnės už patį gyvenimą.
Staiga supratau, kad pasiilgau namų.