Virtualios parodos / Džiazas - Lietuva
Vytautas Suslavičius
Apie parodą
Jūsų rankose – žiupsnelis Lietuvos džiazo istorijos, kuri pateikiama tarsi džiazo dvasioje – improvizuotai ir nestandartiškai. Nors lietuviškas džiazas gerokai jaunesnis, lyginant su pasauliniu kontekstu (jei neskaičiuotume atskirų džiazo apraiškų tarpukario Lietuvoje), tačiau vien iš šio nuotraukų albumo galime pajusti, koks tai įdomus, visavertis, spalvingas ir gilus reiškinys.
Vilnius, Kaunas, Birštonas, Klaipėda, Panevėžys – pagrindinės Lietuvos džiazo scenos. Atrodytų, kas gali būti bendro tarp šių nuotraukų autoriaus Vytauto Suslavičiaus, (kuris, beje, yra fizikas pagal išsilavinimą...) ir džiazo, improvizacijos? Gal ir paradoksas, bet Elektrėnai yra ta jungiamoji grandis, nes tai yra tas miestas, kur radosi dabartinio lietuviško džiazo „pirminis užkratas“ ir kur gyveno nuotraukų autorius, iš kur jis, kaip iš centro spėdavo pasiekti visus karštuosius Lietuvos džiazo taškus.
Kita vertus, Vytautas Suslavičius su savo kamera tapo tarsi daugelio Lietuvos džiazo festivalių įvaizdžio dalimi. Tad nenuostabu, kad šis albumas – tai ne tiek dokumentinė Lietuvos džiazmenų portretų galerija, kiek veikiau improvizacinė kompozicija, sudėliota iš charakterių, nuotaikų, spalvų, šešėlių, fantastiškų, regis fotokamerai „neįkandamų“ potėpių. Kiekvienąkart vartant albumą, gali apimti vis kitokia nuotaika, tarsi sėdėtume mažame jaukiame teatriuke, kur vyktų geras „jam session“, nes dauguma nuotraukų tarsi užfiksuoja vieną ar kitą akordą, ar frazės nuotrupą, jos tarsi įgarsintos – spalva, šešėlio ir šviesos žaismu, muzikanto mimika ir judesiu. Juodas it teatro drapiruotės fonas suteikia spalvoms, nuotaikoms ir charakteriams dar daugiau sodrumo ir autentiškumo.
Vienus muzikantus atpažįstame nesunkiai, ties kitų portretais teks paspėlioti ir atpažinti juos iš nuotaikos, rankos mosto, bet šiuos akcentus lai susidėlioja patys albumo skaitytojai. O nuotraukų autorius, tikėkime, mus jau įtraukė į nepakartojamą kūrybos verpetą tarp džiazo, fizikos ir ...Elektrėnų, nes džiazas ir fotografija remiasi būtent fizika...
Tomas Bakučionis – muzikologas, 2008 m.
Vilnius, Kaunas, Birštonas, Klaipėda, Panevėžys – pagrindinės Lietuvos džiazo scenos. Atrodytų, kas gali būti bendro tarp šių nuotraukų autoriaus Vytauto Suslavičiaus, (kuris, beje, yra fizikas pagal išsilavinimą...) ir džiazo, improvizacijos? Gal ir paradoksas, bet Elektrėnai yra ta jungiamoji grandis, nes tai yra tas miestas, kur radosi dabartinio lietuviško džiazo „pirminis užkratas“ ir kur gyveno nuotraukų autorius, iš kur jis, kaip iš centro spėdavo pasiekti visus karštuosius Lietuvos džiazo taškus.
Kita vertus, Vytautas Suslavičius su savo kamera tapo tarsi daugelio Lietuvos džiazo festivalių įvaizdžio dalimi. Tad nenuostabu, kad šis albumas – tai ne tiek dokumentinė Lietuvos džiazmenų portretų galerija, kiek veikiau improvizacinė kompozicija, sudėliota iš charakterių, nuotaikų, spalvų, šešėlių, fantastiškų, regis fotokamerai „neįkandamų“ potėpių. Kiekvienąkart vartant albumą, gali apimti vis kitokia nuotaika, tarsi sėdėtume mažame jaukiame teatriuke, kur vyktų geras „jam session“, nes dauguma nuotraukų tarsi užfiksuoja vieną ar kitą akordą, ar frazės nuotrupą, jos tarsi įgarsintos – spalva, šešėlio ir šviesos žaismu, muzikanto mimika ir judesiu. Juodas it teatro drapiruotės fonas suteikia spalvoms, nuotaikoms ir charakteriams dar daugiau sodrumo ir autentiškumo.
Vienus muzikantus atpažįstame nesunkiai, ties kitų portretais teks paspėlioti ir atpažinti juos iš nuotaikos, rankos mosto, bet šiuos akcentus lai susidėlioja patys albumo skaitytojai. O nuotraukų autorius, tikėkime, mus jau įtraukė į nepakartojamą kūrybos verpetą tarp džiazo, fizikos ir ...Elektrėnų, nes džiazas ir fotografija remiasi būtent fizika...
Tomas Bakučionis – muzikologas, 2008 m.
Nuotraukos
Partneriai:
Kopijuoti draudžiama © 2011 ProCentras. Visos teisės saugomos.